Tik prasidėjus Naujiesiems metams, sausio 3-5 dienomis, Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos seserys BTVMC Vabalninko skyriaus bendrabutyje įgyvendino rekolekcijas – krikščionišką socialinę programą „Stipriau už neapykantą“, kurią savo bendrabučio bendruomenei inicijavo Vabalninko skyriaus vedėja Vilija Daukienė kartu su tikybos mokytoja, bendrabučio auklėtoja Sigute Sakalauskiene.
Krikščioniška socialinė programa „Stipriau už neapykantą“ siekia padėti jauniems, suaugusiojo gyvenimą pradedantiems (18–20 metų amžiaus) žmonėms įveikti patiriamus sunkumus mezgant socialinius ryšius ar susiduriant su kitais sunkumais, kurie neretai pražiūrimi, nes visuomenėje vis dar gajus požiūris, jog jaunas žmogus turi pats susidoroti su jam kylančiais iššūkiais. Pedagogės, suvokdamos, kad vienišumo jausmas tampa daugelio jaunų žmonių nuolatiniu palydovu, organizavo krikščionišką socialinę programą, nes jau seniai yra pastebėjusios šiuolaikinio greitėjančio gyvenimo kaitos bei nesibaigiančios informacijos srautus, kurie atveria daugybę galimybių, bet įstumia jauną žmogų į bendravimo, bendruomeniškumo stokojančią bei streso kupiną aplinką, negailestingai slegiančią jaunąją kartą. Jaunam žmogui itin svarbu bendrauti, nes vienišiai dažniausiai elgiasi pasyviai, stokoja bendravimo įgūdžių, mažiau pasitiki savimi. Negana to, kad jauni žmonės jaučiasi vieniši bei nereikalingi, jie dažnai junta bendraamžių, tėvų, aplinkinių spaudimą atitikti keliamus lūkesčius, aukštus standartus.
Ypatingus jausmus dalyviams paliko Susitaikymo vakaras, kuomet visi kartu ne tik meldėsi prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo, bet ir turėjo galimybę eiti išpažinties arba tiesiog pabendrauti individualiai su dviem dvasininkais – vikaru kun. Viliumi Valioniu, atvykusiu iš Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijos, ir diakonu Martynu Ruzgiu, atvykusiu iš Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos. Susitikimo metu dvasininkai akcentavo nuoširdžios atgailos svarbą, nes tik nuoširdus gailestis veda link Dievo. Kad Dievas yra ne kažkur toli, bet čia pat šalia, ir visada galima į jį kreiptis.
Atviro bendravimo metu dalis mokinių prisipažino, kad dar vaikystėje išgyveno vienatvės jausmą. Skaudu buvo klausytis vieno vaikino pasakojimo, kad pradinėse klasėse su juo niekas nedraugavo, nes tėvai vartojo alkoholį. Vieni bendraklasiai paniekinamai sakydavo, kad jis yra blogas, nes blogi jo tėvai, kiti atviraudavo, kad su juo neleidžia draugauti jų tėvai. Nepaprastai sunku buvo mokytis šioje klasėje visų paniekintam ir atstumtam. Situacija pasikeitė, kai į miestelį, kuriame jis gyveno, atsikėlė panašaus likimo du broliai. Visi trys greitai susidraugavo ir pradėjo leisti laiką kartu, nors greitai buvo suprasta, kad jų bendros veiklos, bendras laisvalaikis pridarys bėdų ir problemų. Deja, pasekmės bendravimo ištroškusiam vaikinui nerūpėjo, jis tik džiaugėsi, kad turi draugus, kurie nori su juo būti kartu, krėsti išdaigas. Kitas pasakojo apie tėvus, kurie nuolatos būdavo užsiėmę ir mažai kreipdavo į jį dėmesio. Tėvams svarbiausia buvo, kad netruktų maisto šaldytuve, vaikinas turėtų madingus drabužius ir prieš draugus galėtų pasipuikuoti naujausiais telefonų modeliais. Tėvams nerūpėjo, kad jų sūnus nuolatos leido laiką kompiuterio ,,draugijoje“. Bendraudamas su tokią patirtį turinčiais jaunais žmonėmis imi suprasti, kokie akli ir kartu negailestingi bei žiaurūs gali būti suaugę žmonės. Perdėtai stengdamiesi apsaugoti savo atžalas, jie net nesuvokia, kokias klaidas daro, kad patyčias kartais norma paverčia patys tėvai. Pašaipus kalbėjimas apie šalia esančius, daro nelaimingus ir vienišus niekuo nekaltus vaikus. Rekolekcijų vedėjai, ugdydami krikščioniškas vertybes, nuolatos akcentavo išminties, pagarbos, drąsos, teisingumo, gailestingumo, užuojautos svarbą bei atskleidė gailestingumo didybę bei grožį. Skatino jaunus žmones nebijoti būti gailestingais, nes tik gailestingas žmogus, gebės pamatyti ir padėti vienišumo jausmą išgyvenančiam žmogui.
Visi rekolekcijų dalyviai suprato, kad vienišumo jausmą gali išgyventi ir mokyklinukas, ir studentas, ir pagyvenęs pelningos įmonės vadovas. Tačiau kiekvienas turi suvokti, kad tik patys gali pasirinkti savo veiksmus ir nuostatas bei atrasti kelią, vedantį į visavertį gyvenimą. Trijų dienų veiklos buvo orientuotos į vertybinių nuostatų ugdymą bei skatinimą mokinius garsiai išsakyti, kas juos džiugina ar kas juos slegia. Tik nuoširdus ir palaikantis bendravimas gali padėti susilpninti ar įveikti vienišumo jausmą. Mokiniai darbavosi grupėse, kai kurias užduotis atliko individualiai. Šioje sudėtingoje veikloje padėjo Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos seserys Jolita ir Aušra. Joms atsakingai talkininkavo savanoriai Laurynas ir Birutė Staniai, Kamilė ir Andrius Kiliai bei Artūras Kairys. Rekolekcijų dalyviu maitinimu rūpinosi vyresnioji vyrėja Jūratė Mačinskienė bei virtuvės darbuotoja Nemira Žitkevičienė. Saugias gyvenimo sąlygas užtikrino bendrabučio darbuotojos Vaida Brazdžiūnienė, Dalia Mikėnienė, Ingrida Laibinytė.
Mokyklos bendruomenė tiki, kad krikščioniškų vertybių ugdymas padeda formuoti pilnavertę, brandžią asmenybę bei skatina bendražmogišką augimą, kad jauni žmonės sugebėtų turimas vertybes integruoti į kiekvieną savo gyvenimo sritį. Įtvirtinamos krikščioniškos dorybės padeda pamatus bendražmogiškoms vertybėms – atsakomybei, atjautai, pagarbai kitam žmogui, sąžiningumui, kokybės siekimui visose veiklose, kurios padės jaunam asmeniui atrasti ne tik bendravimo džiaugsmą, bet ir lavins intelektą, ugdys gebėjimą teisingai spręsti, skatins vidinį pasirengimą profesinei, pilietinei, šeimos ir tautinei atsakomybei. Šiuo renginiu siekiama ugdyti socialinį, emocinį, moralinį, dvasinį, intelektualinį individo aspektą, nes žmogaus augimui jie visi yra reikalingi.
Vilija Daukienė
