Gruodžio 19 dieną Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus bendrabutyje vyko Padėkos vakaras „Skrido angelo daina, puošta svajonėm“. Šiai ypatingai progai mokiniai, gyvenantys bendrabutyje, ruošėsi visą Advento laikotarpį ir drauge su bendrabučio darbuotojomis Vaida Brazdžiūniene, Dalia Mikėniene, Ingrida Laibinyte bei auklėtoja Sigute Sakalauskiene šventiškai papuošė susibūrimo erdvę bei vieną pagrindinių žiemos švenčių simbolių – Kalėdų eglutę. Pagrindiniu akcentu tapo mokinės Aivos Banelytės numegztos šventinės snaigės, kuriomis buvo originaliai dekoruotos bendrabučio erdvės. Mokinės rankų darbo dovanos suteikė dvigubą džiaugsmą ir mums, kurie jomis grožėjomės, ir pačiai Aivai, kuri jas kūrė. Ši dovana turi ypatingą aurą – ji demonstruoja ne tik jauno žmogaus pastangas, kūrybiškumą, bet ir atspindi jo santykį su bendrabučio bendruomene.
Ruošdamiesi vakarui kiekvienas išgyveno skirtingas emocijas. Dalis mokinių dalindamiesi savo šeimų pasiruošimo šventėms džiaugsmais ir jauduliu, prisipažino, kad šis laikotarpis yra ypatingas, nes jie jau gyvena ateinančių švenčių laukimu. Pasakojo, kaip mamos ar močiutės šventiniams patiekalams ieško naujų receptų, kad galėtų nustebinti ir pradžiuginti savo šeimos narius. Kaip laukia artimųjų, sugrįžtančių iš įvairiausių pasaulio vietų tam, kad visi šeimos nariai susėstų prie Kūčių vakarienės stalo, kad per bendrą maldą pajaustų šeimos artumo grožį, nes tik buvimas kartu suartina, padeda geriau suprasti, pažinti vieniems kitus bei sustiprina tarpusavio ryšį. Kiti mokiniai prisipažino, kad apie tokias šeimos vakarienes ar šventes yra tik girdėję, nes tai, kas šiandien vyksta, yra nauja ir nepažįstama. Jie apie pačią šeimą ir šeimos šventes turi savitą – neigiamą požiūrį, nes brendimas nedarnioje aplinkoje, kurioje nuolatos vyravo netvarka, chaosas, smurtas, asmeninių ribų nepaisymas, emocinio ryšio skurdumas ar jo nebuvimas, uždėjo savotišką antspaudą. Iš tokių šeimų kilę jauni žmonės linkę viską skirstyti vien į juoda ir balta, nes aplinkoje, kurioje augo, jie nematė įvairesnių santykių galimybių – būdavo tik blogai arba gerai. Šiems jauniems žmonėms sudėtinga bendrauti su aplinkiniais, nes požiūris į save ar kitus tampa kategoriškas – dėl visko kaltina kitus arba tik save.
Buvo ir tokių mokinių, kurie pasakojo, kad visai nepažįsta savo tėvų ir nuolatos buvo priversti gyventi socialinėse įstaigose. Tokie žmonės patiria nereikalingumo jausmą, tarsi viena jų dalis būtų mirusi. Jiems sunku jaustis visaverčiais žmonėmis, užmegzti tvirtus santykius bei tapti visavertėmis asmenybėmis. Laimei, visi be išimties atviravo, kad svajoja turėti šeimas, kuriose didžiosios žiemos šventės bus pačios svarbiausios ir gražiausios. Svajoja gyventi kitokį gyvenimą nei jų artimieji ir būti tokie, kuriais galės didžiuotis jų vaikai. Susėdę už balta staltiese užtiesto stalo laužėme kalėdaitį, linkėdami vieni kitiems troškimų išsipildymo, dalijomės gražiausiais prisiminimais. Sėdėdami vieni šalia kitų išgyvenome ypatingą bendrystės jausmą...
Padėkos vakaras „Skrido angelo daina, puošta svajonėm“ baigėsi pačiais gražiausius linkėjimais, kuriuos išsakė padėkas įteikdamos Vabalninko skyriaus vedėja Vilija Daukienė bei bendrabučio auklėtoja Sigutė Sakalauskienė. Visus renginio dalyvius pasveikino į šventę užsukęs Kalėdų senelis. Tokiomis šventėmis, siekiame ne tik puoselėti tradicijas, papročius, ugdyti mokinių kultūrines, menines, bendravimo kompetencijas, bet ir atskleisti šeimos vertybių puoselėjimo svarbą, pilnatvės siekį. Pasidalinti džiaugsmu ir šiluma su artimaisiais ir brangiausiais žmonėmis yra didžiulė Dievo dovana.
Vilija Daukienė
