Tarptautinė konferencija apie mokymąsi pameistrystės būdu

     2022 m. gegužės 19 d. Biržų TVMC Vabalninko skyriuje vyko tarptautinė praktinė konferencija „Dualinis mokymas socialinės gerovės švietimo srityje: patirtys ir įžvalgos“. Tai jau antroji konferencija, skirta skleisti pameistrystės įgyvendinimo idėją suinteresuotų šalių tarpe pagal atskiras švietimo sritis. Pirmoji vyko 2021 metų spalio mėnesį ir buvo skirta žemės ūkio srities specialistams.

     Antroji konferencija organizuota kartu su Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru ir  buvo skirta socialinės gerovės švietimo srities specialistams. Joje dalyvavo socialinės ir švietimo srities politikos formuotojai, socialines paslaugas teikiančių įstaigų administracijos darbuotojai, socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, seniūnijų socialinio darbo organizatoriai, profesinio mokymo įstaigų praktinio mokymo vadovai ir profesijos mokytojai bei  kiti mokymosi ir darbo galimybėmis socialinių paslaugų teikimo srityje besidomintys asmenys.

     Renginio organizatorių ir pranešėjų tikslas - dalintis vertinga praktine patartimi, atradimais, įžvalgomis bei idėjomis – kaip maksimaliai išnaudoti pameistrystės mokymosi būdo teikiamas galimybes ruošiant darbo rinkai labiausiai reikiamus darbuotojus. Konferenciją atidarė Biržų TVMC direktorius Dainius Korsakas,  dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Seimo narys Valdemaras Valkiūnas, Šiaulių valstybinės kolegijos dekanė Ginta Gerikaitė,  Biržų rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Garšvaitė.

     Aldona Biedermann, BVÖ Bildungsberatung & Vermittlungsagentur GmbH direktorė supažindino su Austrijos dualinio mokymo sistema. Dualinis mokymas - tai darniai veikianti sistema, leidžianti mokiniui tirti savo gebėjimus, numatyti ir kurti darbinę karjerą. Nusprendęs rinktis profesinį mokymą, mokinys  pirmiausia kartu su tėvais turi susirasti darbdavį, ir tik tada rinktis mokyklą.  Dualinio mokymo sistemoje  2 mėnesius profesinis  mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigoje,  likusius - konkrečioje darbo vietoje pas darbdavį. Mokslas trunka kelerius metus,  mokinys (pameistrys) besimokydamas gauna uždarbį, kuris kasmet vis didėja, o darbdavys  paruošia tinkamą darbo rinkai specialistą.  Kvalifikacijos egzaminai yra vykdomi egzaminų  centruose, o profesinio mokymo įstaiga, kaip pabrėžė pranešėja, turi savo misiją mokyti, todėl nevykdo nei profesinio orientavimo, nei neorganizuoja egzaminų. Išskirtinis dualinio mokymo bruožas ir yra tas, kad pameistrystės mokymosi forma nėra tam tikra profesinio mokymo dalis, priešingai, profesinis mokymas organizuojamas tik pameistrystės būdu.

     Tuo tarpu kitose Europos šalyse, pameistrystės mokymosi forma įgyvendinama šalia tradicinio profesinio mokymo.  Įmonės Eurl „Aristote“ direktorė, Sorbonos universiteto dėstytoja daktarė Giedrė Cibulskaitė- Veršinskienė  pristatė Prancūzijoje veikiančią,   darbo kodeksu įteisintą pameistrystės sistemą,  turinčią itin gilias, dar Viduramžius siekiančias tradicijas.  Pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad Prancūzijoje, šiek tiek kitaip nei Austrijoje, mokiniui nėra privalu mokytis pagal pameistrystės darbo sutartį,  bet yra sudaromos galimybės rinktis tokią mokymosi formą,  jei mokinys ir/ar jo tėvai to pageidauja.  Profesinį mokymą pameistrystės būdu Prancūzijoje vykdo praktikos mokymo centrai, čia gali mokytis mokiniai nuo 16 iki 30 metų amžiaus. Teorinis mokymasis vyksta mokykloje, o apie 60 - 70 % laiko mokinys mokosi  įmonėje. Pameistrys  turi darbo sutartį ir gauna atlyginimą tiek atlikdamas praktiką, tiek ir mokydamas profesinio mokymo centre. Įmonėje pameistrys turi kuratorių, kuris vertina jo darbą, stebi kaip praktikantas tobulėja ir bendradarbiauja su profesijos mokytoju.  Prancūzija turi  savitą profesinio mokymo finansavimo sistemą, pagal kurią   tam tikras procentas nuo kiekvienos įmonės darbuotojams kasmet  sumokamų atlyginimų yra mokamas į specialų  fondą, iš kurio finansuojamos mokymo priemonės ir kitas  inventorius. Tokiu būdu yra finansuojami pameistrystės centrai ir profesiniai licėjai, o  darbdaviai, kurie sudaro pameistrystės sutartis,   yra atleidžiami nuo dalies mokesčių.

     Biržų technologijų ir verslo mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Bistrickienė pasidalino gerąja patirtimi, kaip profesinio mokymo įstaiga įsitraukia į pameistrystes idėjos plėtrą.  Pranešėja akcentavo, kad pameistrystės sutartį gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek mokymo įstaiga, tiek ir pats mokinys, tačiau akivaizdu, kad vis dar nepakanka informacijos ir patirties, todėl  profesinio mokymo įstaiga  turėtų  įvairiais būdais  skatinti pameistrystės plėtrą. Tarptautinės stažuotės, praktikos realiose darbo vietose, tarptautinės patirties sklaida,  konferencijų  pagal atskiras ūkio sritis organizavimas ir yra būdas skatinti ir didinti pameistrystės žinomumą ir naudą, padrąsinti darbdavius imtis mokymo(si) tokia forma,  diskusijose išsiaiškinti trukdžius ir baimes, kurios vis dar neleidžia pameistrystei aktyviai plėstis.

     Užimtumo tarnybos  Biržų skyriaus vedėja Eugenija Grabauskienė konferencijos dalyvius supažindino su užimtumo tarnybos teikiama parama  darbdaviams, įdarbinantiems asmenis pagal pameistrystės darbo sutartį. Pranešėja atkreipė dėmesį į  darbdavio ir profesinės įstaigos bendradarbiavimo intensyvumą ir kaip vieną iš trukdžių įvardino  profesinio mokymo sistemoje veikiančius ribojimus (priėmimo datų, kvotų, grupės dydžio ir kt.), kurie apsunkina pameistrystės sutarčių įgyvendinimą  iškilus  konkrečiam darbdavio  poreikiui.

     Motyvacijos darbdaviams suteikė UAB “Biržų duona” personalo vadovės Giedrės Vaičytės pranešimas, padrąsinęs darbdavius nebijoti imtis iniciatyvos ir atsakomybės sudarant pameistrystės mokymosi ir darbo sutartis. Taip, yra nemažai baimės, kad pameistriui gali kažkas nepasisekti,  kad tam reikia papildomų kaštų, kad pameistrys gali neįsilieti į kolektyvą, kad jis išmokęs tam tikrų įgūdžių gali išeiti  kitur, tačiau personalo vadovė parodė aiškius ir paprastus būdus, kaip pameistrį  įtraukti į bendras kolektyvo veiklas, padaryti jį kolektyvo nariu, sudominti, supažindinti su įstaigos vertybėmis, taisyklėmis, tvarkomis ir nebijoti, nes lygiai tokie pat iššūkiai laukia ir priėmus bet kurį kitą naują darbuotoją, kuriam taip pat reikia ir adaptacijos laikotarpio, ir pripratimo, ir įsiliejimo į kolektyvą.

     Antroji konferencijos dalis buvo skirta socialinio darbo srities naujovėms ir pameistrystės galimybėms šioje srityje.  Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus vedėja Vilija Daukienė pristatė Vabalninko skyriaus patirtį rengiant socialinio darbuotojo padėjėjus.  Socialinės srities darbdaviams ir darbuotojams aktualus buvo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų grupės patarėjos Godos Žvaliauskės pranešimas, supažindinęs  su  Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimais, įsigaliosiančiais nuo 2022 metų liepos 1 d.,  pagal kuriuos socialinių paslaugų įstaigose nebeliks socialinio darbuotojo padėjėjo ir lankomosios priežiūros specialisto pareigybių, o   atsiras nauja pareigybė -  individualios priežiūros personalo darbuotojas. Pranešėja pristatė  ne tik pareigybės aprašo bet ir kvalifikacinių reikalavimų, keliamų šiai pareigybei pokyčius,  kurie turės įtakos ir profesinio mokymo programų kaitai. Tikėtina,  kad tai paskatins darbdavius imtis iniciatyvos kelti darbuotojų kvalifikaciją pasinaudojant pameistrystės mokymo forma.

     Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus socialinio darbuotojo padėjėjo programos absolventė bei Šiaulių valstybinės kolegijos socialinio darbo absolventė, Ukmergės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Aušra Straševičiūtė skaitė pranešimą, kuriuo siekė atkreipti dėmesį į asmenų, slaugančių, prižiūrinčių ar globojančių artimuosius teorinių žinių ir praktinių įgūdžių poreikius. Pranešėja pristatė eilę tyrimų,  kuriais iliustravo  artimųjų informavimo, konsultavimo bei slaugos ir priežiūros įgūdžių įgijimo poreikius. Dažnai ištikus situacijai, kai tenka prižiūrėti artimą šeimos narį, pastebimas  pasimetimas ir nežinia. Į  šią situaciją pranešėja siūlė pažvelgti kaip į galimybę pritaikyti pameistrystės mokymosi formą artimuosius prižiūrintiems asmenims, taip suteikiant socialines garantijas,  pajamas bei galimybę įgyti įgūdžių, kurie vėliau,  pasikeistus situacijai, leistų lengviau įsilieti į darbo rinką.

     Konferencijos pranešimus apibendrino  Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro Pameistrystės poskyrio metodininkas Liutauras Valickas, kuris   sudėjo pagrindinius akcentus -  kas yra pameistrystė Lietuvoje, kaip  ji yra reglamentuojama,  kokios suinteresuotos šalys gali gauti naudos iš tokios mokymosi ir darbo sutarties įgyvendinimo. Pranešėjas akcentavo,   kad nepaisant to,  kad visuomenėje dažnai yra įvardijamos 3 suinteresuotos šalys: darbdavys, švietimo įstaiga ir pats pameistrys, -   yra ir ketvirtoji,  taip pat labai svarbi suinteresuota  šalis  - Valstybė,  kuri taip pat gauna naudą, nes yra mažinami darbo rinkai reikalingų specialistų parengimo kaštai.

     Taigi,  Lietuvoje vis dar kuriantis naujoms pameistrystės tradicijoms,  ypač svarbus tampa bendradarbiavimas tarp   profesinio mokymo teikėjų ir darbdavių. Tikėtina, kad Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriuje įgyvendinamos iniciatyvos – organizuojamos konferencijos apie pameistrystę pagal atskiras ūkio sritis - prisidės prie šio šiuolaikiško ir modernaus profesijos mokymo būdo plėtros regione.