Kelionė po Kuršių žemes

     Mokytojų dienos proga mes, Vabalninko skyriaus mokytojai, spalio 2 dieną išvykome į kelionę po Kuršių žemes.

     Aplankėme Jaunpilio pilį, stovinčią vaizdingoje malūno tvenkinio pakrantėje. Šioje XIV amžiaus pradžios Livonijos ordino pilyje laukė teatralizuota ekskursija. Kartu su vienuoliais, pilies šeimininkais, dalyvavome viduramžių puotoje, tiesiog rankomis ragavome pagal senovinius receptus paruoštų patiekalų. Po to aplankėme  mažą miestelį Engure, įsikūrusį Rygos įlankos pakrantėje. Čia jūra šilta ir rami.  Degustavome „Baltijos gėrybes“. Sotūs ir laimingi vykome prie Evažskio skardžio ir prie Kolkos rago, nepaprastai savito iškyšulio Latvijos pakrantėje, kur su nuostaba stebėjome dviejų jūrų – atviros Baltijos jūros ir Rygos įlankos – bangų susidūrimą.

     Vakarop nuvykome į Ventspilį, ypatingą tuo, kad čia draugiškai sugyvena šiuolaikinis uostas, naujoviškos gamyklos ir gražus paplūdimys, kuriame kaip paplūdimio tvarkingumo ir saugumo patvirtinimas jau nuo 1999 m. plevėsuoja Mėlynoji vėliava. Smagu buvo pasivaikščioti po  gražiausiai sutvarkytą Baltijos šalių miestą, grožėtis saulėlydžiu.

     Rytą švietė saulė, pūtė šaltas šiaurys, nuotaika buvo pakili. Laukė žygis į atrakcionų parką prie Kalno, apsilankymas Ventspilio pilyje. Pamatėme, koks išpuoselėtas  miestas, kaip išgenėti medžiai ir iškarpyti krūmai, kaip prižiūrėti gėlynai, kaip išradingai suformuotos gėlių skulptūros. Grožėjomės Ventspilio miestą apsupančiais parkais, gėlių kompozicijomis, fontanais, inkarų alėja, krėslu iš grandinių, kitomis miesto grožybėmis.  Akį traukė Latvijos ir užsienio menininkų sukurtos skirtingo dydžio karvių skulptūros, ypač įsiminė „Jūreivė“, Keliauninkė“, „Naftininkė“.

     Kupini malonių įspūdžių grįžome namo. Tikimės, kad tai ne paskutinis mūsų apsilankymas Ventspilyje, nes dar tiek daug visko nepamatėme, taip greitai prabėgo savaitgalis.