Rekolekcijos  „Stipriau už neapykantą“

     Tradicinė šeima dažniausiai suprantama kaip tėvų pasišventimas, tam tikras aukojimasis, atsisakant individualių malonumų. Deja, turime pripažinti, kad krikščioniškųjų vertybių atsparumas šiomis dienomis stipriai mažėja. Pastebimai vyksta žmogaus pamatinių vertybių, požiūrių bei elgsenos permainos. Šiuolaikinės santuokos tvirtumui didžiulės įtakos turi subjektyvus supratimas, ką reiškia būti laimingam ar nelaimingam. Kai įsivaizduojamos laimės siekimas yra aukščiau pareigos bei atsakomybės, santuoka nutraukiama. Dažnai klaidingai suprantama, kad „krikščioniškomis“ vertybėmis paremtas žmogaus gyvenimas – tarsi kitų padiktuotas įstatymas ar privalomai pateikta Bažnyčios gyvenimo programa, tačiau krikščioniškos pasaulėžiūros centre yra žmogus, kuriantis santykį su savo aplinka, su artimu ir su Dievu – savo Kūrėju. Biržų technologijų ir verslo mokymo centro, Vabalninko skyriaus vedėja Vilija Daukienė bei tikybos mokytoja Sigutė Sakalauskienė, atsižvelgdamos į gyvo bendravimo stokojančius bei  mokinius iš probleminių šeimų, inicijavo krikščionišką socialinę programą „Stipriau už neapykantą“ Biržų TVMC, Biržų TVMC Vabalninko skyriaus ir Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos mokiniams. Sausio 14-16 dienomis Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos Tarnaičių Kongregacijos seserys Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko bendrabutyje  įgyvendino krikščionišką socialinę programą „Stipriau už neapykantą“, kurios tikslas – skleisti krikščioniškąsias vertybes, kaip nepamainomą atramą tiesos ieškojimui.

Skaityti daugiau...

 

 Laisvės gynėjų dienos minėjimas BTVMC Vabalninko skyriuje

     Sausio 13 d. BTVMC Vabalninko skyriaus bendruomenė pradėjo tradiciškai – mokyklos languose sužibusiosmis žvakutėmis žuvusiems už laisvę  atminti, o po pietų mokyklos kiemas atgijo primindamas anų tragiškų dienų įvykius. Tik jausmai kiti...

     Prisiminimais apie 1991 m. sausio 13 –osios įvykius dalinęsis Vabalninko Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčios klebonas, atsargos leitenantas Jonas Tamošiūnas apgailestavo, kad neliko susitelkimo, patriotizmo,  vienybės, pagarbos ir ragino nepamiršti šių svarbių vertybių kuriant Lietuvos ateitį. Prisiminimais dalijosi ir sausio 13-osios  įvykių liudininkė socialinė pedagogė Vilma Indriliūnaitė. Skambėjo mokinių ir mokytojų atliekamos dainos ir eilės (vad. vyr. mokytoja Valentina Jarutienė), tylos minute pagerbtas žuvusių už Laisvę atminimas.  Renginio vedėjai Greta Stepanovaitė ir Martynas Steponėnas dėkojo mokyklos bendruomenei ir Vabalninko gyventojams už dalyvavimą renginyje ir pakvietė visus dar pabūti kartu, nes čia pat kieme, kaip ir prieš trisdešimt vienerius metus  pleveno atminimo laužų liepsnos, skambėjo dainos, sužvarbusias rankas šildė karšta arbata ir čia pat kieme Eugenijaus Zdanevičiaus išvirta košė...

      Tik jausmai kiti...

Dalia  Liaukevičienė

 

 

Padėkos vakaras „Skrido angelo daina, puošta svajonėm“

     Lietuva turi nepaprastai gražų paprotį kūdikėlio Jėzaus Kristaus gimimo išvakarėse susėsti prie draugyste, ramybe bei susitaikymu spinduliuojančio vakarienės stalo, vienintelio tokio metuose.  Jis tarsi šeimos altorius, kviečiantis atnaujinti  vidinį ryšį tiek su šalia esančiais, tiek su Dievu, tiek pačiam su savimi bei leidžiantis pajusti paslaptimi apgaubtą nepaprastą, šventą bendrumą. Tokį bendrumą kūrėme ir mes gruodžio 22 vakarą,  atsiliepdami į Kristaus troškimą  – dovanoti santarvę ir vienybę tarp žmonių ir Dievo.

     Siekdami giliau pažinti Vabalninko krašto Kūčių vakarienės papročius bei tradicijas Biržų technologijų ir verslo mokymo centro Vabalninko skyriaus bendrabutyje gyvenantys moksleiviai pirmiausiai aplankė Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Vabalninko skyriaus vedėją Vidą Skujienę, kuri yra gimusi ir augusi šalia Vabalninko esančiame Narvidiškių kaime, kad išklausytų jos pasakojimo, kaip buvo ruošiamasi Kūčių vakarienei. Muziejaus vadovė pasakojo, kad vabalninkiečiai ypatingai daug dėmesio skyrė šiai nepaprastai šeimos šventei. Stalą dengdavo gražiausia balta linine staltiese, po kuria padėdavo kuokštą šieno, kuris primindavo, jog Kūdikėlis Jėzus buvęs paguldytas prakartėlėje ant šieno. Stalo centre, garbingiausioje vietoje, stovėdavo kryželis, prie kurio padėdavo paraikytą juodą duoną ir kalėdaitį,  o stalo kampus dekoruodavo eglės šakelėmis. Virš stalo, palubėje, kabindavo iš javų šiaudų išnarstytus sodus su juose besisupančiais paukščiais.

     Vabalninko krašto žmonės Kūčių vakarienę gamindavo iš jų pačių išauginto derliaus ar pririnktų miško gėrybių.  Vakarienės metu gardžiuodavosi silkės ir žuvies patiekalais. Tiesa, ne kiekviena šeima išgalėdavo įsigyti silkės ar žuvies, nes tai buvo brangūs produktai, todėl privalėdavo pasitenkinti vadinamu silkės rasalu. Be to, Kūčių stalas neįsivaizduojamas be vieno svarbiausių patiekalų – kūčiukų, kuriuos šeimininkės su meile kepdavo pačios. Desertui būdavo gaminamas spanguolių kisielius, taip pat patiekiami vaisiai. Senovėje Kūčių vakarienė apsiribodavo 9 patiekalais, vėliau pereita prie 12, o šiais laikais ir daugiau. Garbingiausioje Kūčių stalo vietoje sėsdavo vyriausias šeimos narys, o paskui visi kiti. Vakarienė būdavo pradedama Šventojo Rašto skaitymu, malda ir kalėdaičio pasidalijimu. Žmonės buvo įsitikinę, kad Kūčių vakarienėje dalyvauja ir šeimos mirusieji.  Būtinai palikdavo dar vietos ir vėlėms, kurioms ant Kūčių stalo dėdavo apverstą lėkštę ir stiklinę. Taip buvo formuojama  pagarba senoliams bei pasaulį palikusiems artimiesiems. Vabalninko muziejaus vedėja akcentavo, kad Kūčios Lietuvoje yra išskirtinai svarbi šeimos šventė, kai neskubus, nuoširdus bendravimas prie balta staltiese padengto stalo suartina šeimos narius. Atsisveikindama V.Skujienė kiekvienam dovanojo eglės šakelę, perrištą raudonu kaspinu, kaip Šv. Kalėdų laukimo simbolį, linkėdama nepamiršti nuo seno gyvuojančių papročių ir tradicijų bei tikėti Kalėdų stebuklu.

Skaityti daugiau...

 

Nenaudojamam stiklainiui - naują gyvenimą

     Vilniuje esančiame „Maisto banko“ padalinyje veikia perdirbimo virtuvė, ištisus metus gaminanti maistą, kurį nepasiturintiems tiekia žmonių suneštuose stiklainiuose. Į „Maisto banko“ prašymą šiam kilniam tikslui įgyvendinti ir plėsti  - pasidalinti pusės litro užsukamais tuščiais stiklainiais be dangtelių – aktyviai įsitraukė   Vabalninko skyriaus socialinė pedagogė Vilma Indriliūnaitė. Ji pakvietė BTVMC Vabalninko skyriaus bendruomenę prisijungti prie šios gražios iniciatyvos  ir  prieš šv. Kalėdas „Maisto bankui“ perdavė apie 300 bendruomenės narių paaukotų stiklainių.

Plačiau apie akciją skaitykite čia

Skaityti daugiau...

 

Kalėdinių eglučių paradas

    Gruodžio 17 d. VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centro organizuotoje regioninėje parodoje - konkurse „Kalėdinių eglučių paradas“ dalyvavusi Vabalninko skyriaus komanda: Martynas Steponėnas su profesijos mokytoja Aušra Simėniene ir Aistė Vilaitė su vyr. profesijos mokytoja Sigita Čibinskiene – užėmė III vietą. Sveikiname!

 

Skaityti daugiau...