Šis projektas skirtas kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti.

      Spalio 16 dienos rytas prasidėjo kitaip, nes laukė kelionė į Vilnių, kur vyko edukacinė programa „Archiologiniai požemių tyrinėjimai“.  Žinodama ,jog ten vyks ekskursija ir turėsime galimybę tapti archeologais, nudžiugau - nuo pat vaikystės domiuosi istorija. Norėjau bent trumpam „prisiliesti“ prie šios specialybės. Po poros valandų autobusu  mes jau vietoje, Katedros aikštėje .Rudens grožis ir Katedros architektūros ypatingumas gniaužė kvapą. Kilo įvairių klausimų, kuriuos pateikėme mokytojai. Varpinė mušė dvyliktą valandą, pranešdama ekskursijos pradžią. Gidė, maloni moteris, pranešė, kad  ekskursija vyks Katedroje ir jos požemiuose. Labiausiai įstrigo Šv. Kazimiero koplyčia, tikras meno kūrinys , su daugybe prabangos elementų ir nuostabių paveikslų. Koplyčiai didingumo prideda aukštos kupolo  formos lubos. Katedros požemiuose įdėmiai  išklausėme istorijas apie Lietuvos didikus, jų valdymą ir asmeninį gyvenimą .  Atlikome užduotį  "Archeologiniai kasinėjimai". Teko įvertinti kaulų būklę, lytį, amžių, padaryti įžvalgas ir jas pristatyti. Už atliktą užduotį buvome visi apdovanoti magnetukais, pieštukais ir saldumynais.

      Spalio 19 dieną  vykome į Ramygalą - “Baltojo gandro miestą“ . Atvykome į senovinę sodybą su moliniais indais, sena duonos kepimo krosnimi ir kitais antikvariniais senovės lietuvių gyvenimą kaime primenančiais daiktais. Ramygalos  miestas įsikūręs Upytės kairiajame krante, turintis labai išskirtinę istorinę praeitį. Vietiniai gyventojai Ramygalą vadino  "duonos kepalu ant kalnelio“. Miesto viduryje - neogotikinio stiliaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.  Išskirtinis objektas- sagų namelis, kuriame palikome žymę. "Sagą"  prikalėme prie sienos, o kaldami galvojome norus ir svajones, kurios galbūt išsipildys. Tai buvo puiki užduotis mums, statybininkams, pademonstruoti profesinį meistriškumą. Kai grįžome į sodybą, buvome pavaišinti arbata ir tradicinėmis "Gandro" bandelėmis. Vėliau darėme  gandrus iš popieriaus, ant jų sparnų galėjome rašyti palinkėjimus, kurie neva bus nunešti į dangų. Išvykstant mums buvo įteikti lankytojų pasai, liudijantys, jog apsilankėme ir susipažinome su šiuo miestu.

Greta Kaminskaite, 90 grupė.